Renginių nėra.
VERSLUMO ĮGŪDŽIŲ GILINIMAS AIRIJOJE, 2011

VERSLUMO ĮGŪDŽIŲ GILINIMAS AIRIJOJE.

BENDRUOMENĖS IŠVYKA Į AIRIJĄ

 

   Jonavos rajono Pasraučių, Mimainių ir Gaižiūnų kaimų bendruomenė ir Airijos lietuvių bendruomenė (Lithuanian Association in Ireland) įgyvendino projektą „Lietuvos ir Airijos bendruomenių verslumo įgūdžių ugdymas kaime – patirties sklaida“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.

   2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje bendruomenės nariai P. Vyšniauskas, J.Vyšniauskienė, J.Chaneckienė, E.Volkova, D.Kasparavičienė ir pakviestas R.Volbergas, kaip Visuomeninės organizacijos "Juškonių bendruomenės centras" pirmininkas, svečiavosi Mėjo grafystės Balenrobo miestelyje bei jo apylinkėse. Kelionės tikslas - ugdyti kaimo bendruomenių narių verslumo įgūdžius, remiantis Lietuvos ir Airijos patirtimi. Išvyka truko 5 dienas, kurios metu lankėmės Balenrobo verslo įmonėse, miestelio neįgaliųjų centre, mokykloje, jaunimo ir sporto ir laisvalaikio centre bei McHALE siloso presų gamykloje. Daug žinių apie airių verslumo aplinką suteikė konferencija, kurioje dalyvavo Mėjo grafystės meras, tarybos nariai, kitų visuomeninių (šeimos ir jaunimo) organizacijų nariai, verslininkai ir ūkininkai. Airiai labai nuoširdžiai ir geranoriškai dalinosi savo patirtimi ir idėjomis. Konferencijos metu Airijos pusė pristatė savo planus. Mat airiai puoselėja didelį turizmo projektą, susijusį su Amerika, Airija, Lietuva, kuriuos jungia simbolinis istorinis 1935 m. II Lituanica skrydis piloto Felikso Vaitkaus, sėkmingai nusileidusio Airijojoje, Balinrobo miestelio apylinkėse. Idėjos iniciatorius, Patsy Murphy net nuvežė iki tos vietovės – ūkininko aptvertų pievų, kuriose stovėjo legendinis lėktuvas, žr. http://ballinrobelithuania.com/. Be abejo, tautas vienija ir panašios  problemos, kaip imigracija, nedarbas. 1984 m. yra sukurta tarnyba, renkanti informaciją apie airiškos kilmės užsieniečius, ypač amerikiečius, kurie gali už tam tikrą nustatytą mokestį rasti duomenis specializuotose internetinėse svetainėse. Tuo pačiu kviečiama apsilankyti protėvių žemėje bei turtinguosius investuoti tėvynėje. Manoma, kad 5,5 mln. pasaulio  airių yra kilusių iš šių Airijos vietovių. Žinoma, Balenrobe yra įkurtas turizmo ir informacijos centras. Beje, Mėjo meras yra nekilnojamojo turto agentūros savininkas ir tai nesudaro jam rūpesčių dirbti viešajame sektoriuje. Paaiškėjo, kad meras, priimant sprendimus, susijusius su jo verslu, paprasčiausiai nusišalina nuo svarstymų ir dėl to viešojo interesų konfliktai nekyla. Tuo tarpu, Lietuvoje valdininkai negali būti įmonių savininkais ar turėti įmonių akcijų.   

   Atvykus iš niūrokos ir dažnai dejuojančios šalies, labai keista girdėti pagyrimus apie savo tautos žmones, kad jie yra geri specialistai ir darbininkai. Tokių pagyrimų teko klausytis Balenrobo miestelyje veikiančioje gamykloje McHALE, kuri gamina silosavimo presus. Vienas iš gamyklos vadybininkų gyrė lietuvių darbštumą ir uolumą, o ypač vertinami metalo suvirintojai. Pasak vadybininko, gamykloje yra 100 dirbančiųjų, o iš jų - 8 lietuviai. Dirbama po 10 valandų per parą. Vaikštant po gamyklą, stebino puikiai organizuotas darbas, tvarka, požiūris į gaminamą produktą ir dirbantį žmogų. Gamykloje yra įdiegta automatizuota gamyba – staklėmis pjaunamas metalas. Vadybininkas tarstelėjo, kad turi nuolatinį konkurentą Jonn Deere, kuriam knieti sužinoti jų gaminamų būgnų gamybos pranašumus, todėl neleido fotografuoti gamybos procesų. Visas procesas vykdomas pagal nustatytus terminus, vykdoma darbo kontrolė, kurios dėka gali būti surandamas kiekvienos detalės brokdarys. Gamykloje yra vykdomas kiekvieno produkto surinkimas ir išbandymas. Gaminių kaina prasideda nuo 9000 eurų. Tik po to, pakuojama transportavimui, tame tarpe ir į Lietuvos ūkininkų ar bendrovių ūkiams, o vykdant eksploataciją, gamyklos atstovas Lietuvoje detales privalo pristatyti per vieną dieną. Gamykloje buvome pavaišinti pietumis ir apdovanoti atminimo dovanėlėmis. Žr. ir įsitikinsite patys: http://www.mchale.net  

   Nė vienas kelionės dalyvis neliko abejingas Airijos kraštovaizdžiui, nors atšiaurus vėjas, žema temperatūra ir permainingas oras vertė šiek tiek susigūžti išlipus iš lėktuvo. Prie lygumų pripratusiai lietuvio akiai, kalnuotas šiaurės Airijos peizažas atrodo begalo užburiantis, paslaptingas ir šiek tiek rūstus. Vienas šalia kito, rūke ir debesyse paskendę kalnai, tarsi saugo nuo atšiauraus Atlanto vandenyno vėjo skurdžias ganyklas ir beveik neįdirbamus uolėtus žemės lopinėlius. Pačiose kalnų viršūnėse, vos įžiūrimi judantys balti taškeliai – tai avys. Jų čia nesuskaičiuojama galybė, kalnuose, ganyklose, keliuose, mieste, visur kur beeitum. Ir ganosi laisvai lyg neturėtų šeiminko ar visai jam nerūpėtų. Tačiau toks Airijos reljefas yra tinkamas turizmui vystyti, todėl visur keliai, nors ir ganėtinai siauri, yra išasfaltuoti, namai pabrėžtinai atrestauruoti pagal vieningą stilių bei spalvinę gamą, dažniausiai gelsva spalva, su vieninga akmens masės čerpių ar plytelių juodos spalvos stogų dangomis. Arčiau Atlanto vandenyno, dar galima pastebėti senuosius namus – iš akmens, kalkių ir tuomet suvoki, kaip žmonės tose apylinkėse kadaise varganai gyveno. Upėse matyti kaip yra auginamos žuvys, austrės. Tose apylinkėse rečiau gyvena žmonės. Airiams nesuprantama, kaip Lietuvoje derlingose žemėse žmonės neišgyvena, netausoja savo kraštovaizdžio – miškų, upių, o tuo tarpu airiai - tai itin vertina.

   Airijoje stebino ir kitas aspektas, kad airiai dievina alų. Jų eilinės alinės - Pub’ai yra itin tvarkingi, o ką jau kalbėt apie aukštesnės klasės barus, kur ir kilimai, ir drožtiniai baldai, minkštasuoliai bei medžio interjeras. Čia irgi nerūkoma. Ir eilinėj kaimo knaipėj airių vyrai su švarkais buvo gerai nusiteikę, mat siubčiojo “Guinness“, kuris yra visiškai neįprastas alus mūsų skoniui, kitaip prisotintas angliarūgšte, neperšviečiamai juodos spalvos. Sakoma, kad nebūna pagirių, nors išgeriami mūsiškių studentiški kiekiai – 6-9 pintos alaus (viena pinta yra 0,568 litro). Į aludes renkamasi ne tik gerti alų, bet ir pabendrauti, padainuoti, pažiūrėti futbolo ar „hurlingo“ (žolės riedulio) varžybų. Šioje demokratiškoje vietoje renkasi vyrai ir moterys, senukai, jaunimas ir net vaikai. Visas be išimties alus Airijoje yra 4,3 proc. stiprumo. Stipresnis - tik importuotas alus. Be alaus, Airijoje mėgstamas ir geriamas sidras, bet stipresnių gėrimų suvartojama nedaug. Tuo tarpu lietuvaičių alaus gamintojų siūlomas alus – jau protu nesuvokiamas aukštumas pasiekė – nuo tradiciško 5,2 % alaus dar skirtu atsigerti, jau rinkoje PET talpose (“bambaliais”) parduodamas 9,9 % alus. Žinoma, mūsų kainomis 0,5 ltr airių alaus bokalas pub’e kainuoja 3,5 - 4 eurus, skardinė alaus – 2 eurus, o viskio butelis - 25 eurus. Bet vertinant jų darbo užmokesčio ir kainos santykį – santykinai pigu, airių kainos kaip lietuviškais litais Lietuvoje. Atitinkamai darytinos kelios išvados – grąžinti lietuviškam alui maksimalų stiprumą 5,2 %, o kavinių savininkams kurti patrauklesnį interjerą, kad nebūtų gėda ir airių turistus pasikviesti.

Dar vienas Airijos simbolis – akmeninės tvoros, kuriomis atitverta ir šalikelė, ir ganykla, ir kaimyno sklypas ir net menkiausias žemės lopinėlis. Tai ne šiaip tvoros. Senesnės (šimtametės) sudėliotos be jokio surišimo, tiesiog akmuo ant akmens - pilkas vulkaninės uolienos akmuo. Šiuolaikinės jau dailesnės ir pastatytos naudojant skiedinį.

   Bendruomenės nariai taip pat aplankė šv. Patriko kalną. Šv. Patrikas – keltų krikščionių misionierius, laikomas pagrindiniu Airijos šventuoju. Vienas iš svarbiausių Airijos simbolių – trilapis dobilas. Manoma, kad šis simbolis atsirado tada, kai šv. Patrikas panaudojo trilapį dobilą šv. Trejybei paaiškinti: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia yra atskiri to paties vieneto elementai, kaip ir trys atskiri, tačiau kotelio sujungti, dobilo lapeliai. Šv. Patrikas mirė 461 metais kovo 17 dieną. Nuo tada ši diena švenčiama jo garbei, o galutinai ši šventė įtvirtinta 1962 m., kai Popiežius Jonas XXIII jį patvirtino tradiciniu Airijos globėju.

   Neišdildomą įspūdį paliko tūkstantmetė (XIII-XIV a.) akmeninė Ašfordo pilis bei nuostabiai sutvarkytas pilies parkas, iš vienos pusės supamas golfo laukų, o iš kitos pusės – vaizdingo ežero su 365 salomis, vienoje jų gyveno atsiskyrėlis Šv. Patrikas. Ši pilis, šiuo metu, tapo penkių žvaigždučių viešbučiu. Holivudo įžymybės, pvz., aktorius P.Brosnanas, kėlė čia savo vestuves. Įspūdinga ne tik pati pilis, bet ir parkai, sodai ir gėlynai aplink ją. Kambarių kainos čia siekia nuo 350 iki 1000 eurų už naktį. Gretimai stūkso įspūdingi Kongo vienuolyno (Cong Abey) griuvėsiai.

   Per likusias dvi dienas susipažinome su Balenrobo miestelio gyvenimu iš arčiau. Bendruomenės narei Emilijai, auginančiai neįgalų sūnų, didelį įspūdį paliko miestelio neįgaliųjų centras. Šiame centre yra 44 neįgalieji, kurių amžius yra nuo 19 metų iki 84 metų. Pirmiausia kas stebina - tai airių požiūris į neįgaliuosius. Jiems jie niekuo nesiskiria nuo visų kitų žmonių, kuriems reikia tik šiek tiek daugiau dėmesio ir pagalbos nei visiems kitiems. Neįgalieji lavinami įvairiose srityse, ruošiami gyvenimui tarp sveikų žmonių. Šiame centre lankosi neįgalieji, o kai kurie ir nuolatinai gyvena, iš visos grafystės. Jiems atvežti ir parvežti skiriamas transportas. Centre jie randa ne tik puikiai įrengtas lavinimo ir užsiėmimų, poilsio ir sporto, higienos ir maitinimosi patalpas, bet ir visapusišką psichologų, socialinių darbuotojų, savanorių dirbančių centre pagalbą ir dėmesį. Neįgaliųjų centro vadovė teigė, kad buvo pasinaudota amerikiečių patirtimi, kuri įgalina dirbti su kiekvienu neįgaliuoju individualiai – sistema dirba žmogui. Lygiai tokios pačios pagalbos ir dėmesio susilaukia ir neįgaliųjų šeimos, jei joms to reikia. Miestelio viešbučių, parduotuvių, barų ir restoranų, ir netgi gamyklos savininkai noriai priima padirbėti neįgaliuosius po keletą valandų per savaitę. Neįgaliesiems ne tik suteikiama galimybė pajodinėti neteoliese esančiame žirgyne, bet tuo pačiu prižiūrėti ir rūpintis žirgais. Neįgaliųjų centras išlaikomas valstybės lėšomis, tačiau labai daug prie to prisideda ir pati bendruomenė. Bet kuris bendruomenės narys yra laukiamas kaip savanoris ir airiai noriai dirba šį darbą neatlygintinai.

   Konferencijos metu teko išgirsti ir Leader atstovės Marry Jacson prisistatymą. Ši ponia dirba socialiniame centre su bendruomenės savanoriais. Sakė, kad neseniai atidarė jaunimo centrą iš Leader bei pačios bendruomenės lėšų. Jų dienos centro pastatas kainavo 500 000 eurų, kuriame dirbama su vyresnio amžiaus žmonėmis, kuriems apmokama dalis lėšų, pvz. vakarienė. Pastate renkasi darbo birža, kt. įstaigos dėl bedarbystės problemų – išleido knygą. Taip pat  dirbama su fizine ir protine negalią turinčiais žmonėmis, kurie gali būti naudingi per meninę raišką, kaip pvz. dabar prie bažnyčios yra kuriamas sodas.

   Balenrobo bendruomenė turi ir savo sporto centrą, kuris yra išlaikomas pačių bendruomenės gyventojų. Pasak Michael Brett, salėje galima žaisti salės futbolą, krepšinį, lauko tenisą, skvošą, sportuoti aerobikos bei kultūrizmo salėse, o po to nueiti į dušą ar į sauną. Žinoma, nustebino pastato patalpų uždarumas, neįprastas išdėstymas, matyt, tai buvo anksčiau statyta gamybinėms reikmėms.

   Buvo apsilankyta Balenrobo jaunimo centre. Pastatas yra naujas, o jame yra stalo teniso stalai, kiti stalo žaidimai. Čia vykdoma prevencija dėl alkoholio, narkotikų vartojimo žalingumo, teikiamos paslaugos jaunimui, kaip pvz. pasidaryti pasus vaikams. Jaunimo centras yra atviras visiems, norintiems jame praleisti laiką. Tuo pačiu, jaunimo centro atstovai buvo pakviesti artimiausiu metu apsilankyti ir Jonavoje. Manytina, kad taip nutiks 2011 m. rugsėjo pradžioje...     

Sprendimas
Visos teisės saugomos. Jonavos VVG. 2010